įteikti

1 įteĩkti, -ia, į̃teikė; R, R422, MŽ572, N, LL179 1. tr. K, J, LL23 įduoti: Ar negalėtum jam štai šito raštelio įteĩkti? Š. Įteĩkti prašymą NdŽ. Iñteikė tokios salietros, kur degina Dglš. Į̃teikė šakę kraut vežimus Grš. Didžiausią kąsnelį iñteikė [pyrago] Str. Aš džiaugiuos, kad neturtingam žmogui įteikiu gerą daiktą SI264. Valdininkas priėjo artyn ir paėmė iš jo raštą įteikti valdovui J.Balč. | prk.: Į tavo rankas dabar įteikiu savo garbę V.Krėv. ║ iškilmingai, oficialiai paduoti, įduoti: Įteikiamàsis (pagyrimo) raštas BŽ229. Įteĩkti kam ordeną NdŽ. Maždaug per vidurį kamblių nukirstų rugių pėdelį, apkaišytą gėlėmis, pjovėjai parnešę įteikdavo šeimininkui, linkėdami jam išgyventi tiek metų, kiek yra parneštame pėde šiaudelių LKVII86. ║ Ser padovanoti: Visums reik ką nors įteĩkti, kokią dovanelę Vgr. Iš rajono vyriausybės ejo, sveikino aną, tatai į̃teikė anai tokią kningą Jdr. Man už tai skarukę iñteikė Kpč. 2. tr. įduoti kieno globai: Vaiką jau iñteikė močiai, pati neturi kada Klt. ║ įsiūlyti, įpiršti: Kunigas Burba vieną seserį iñteikė Artimavičiui, kitą Cicėnui Dglš. Mažu tę inteĩksim mergšę į butą Srj. Mažu kur galėsu aš tave in žentus inteiktie (ps.) Brt. | Tai į̃teikė (įkišo, įbruko) man arklį! Mrj. 3. žr. 1 suteikti 1: Ateiviai… naujiems kaimams įteikė ir kitus naujus vardus A1884,1. Saliamonui didelę išmintį įteikė S.Stan. Garibaldis… trokšta… kožnam visą valnybę įteikti TP1880,41. Atgręžk būdus, mums priešingus, inteik daiktus reikalingus SGI15. Gentys susirinko laimindami jį dėl gėrybių, kokias jam įteikė Dievas S.Stan. 4. žr. 1 suteikti 2: Bevardė gimtis sakiniui taipo pat inteikia naujos reikšmės J.Jabl. 5. tr. skirti, lemti: Kožnam Dievas inteikė, kad stonas mainyt reikia KrvD204. 6. tr. Gs parūpinti vietą, įtaisyti: Laumė… apmainydavus jaunikį arba mergą – ir tokiu būdu įteikdavus savo augintinį į gerą, patogią vietą BsMtI106. | refl.: Aš velnio rankon esmi įsiteikęs (patekęs) brš. 7. tr. R370, MŽ497 gauti, įgyti: Kad būčia apžiūrėjęs, būčia žinių įteikęs Vlkv. | refl. tr. I: Įsìteikiau kardą tokį kietą ir aštrų, kurs trims an sykio galvas nukerta Jrk36. Įsiteikė naujus drabužius rš. Vien pasiturintiems tebuvo galima knygas įsiteikti prš. 8. intr. Q623, SD¹150,185, SD41,379, Sut įtikti: Žmonėm neanteiksì Švnč. Kas gi gali anteĩkt šitai pikčiurnai Žl. Niekas svietui neįteĩkia, ir geriausį žmogų peikia JD9. Prie kuriam broleliui reiks man būtie, kap piktom martelėm reiks anteĩktie (rd.) Ml. Idant įteiktų̃ aniemus, nebijos daryt daiktų, kurie yra prieš valią Dievo DP490. Inteikia kūnui savo aba geiduliamus jo SPI266. Pilotas, norėdamas žmonėmus inteikti, išleidė jiems Barabošių BtMr15,15.

įteiktinaĩ adv. K; Sut: Pagal noro tikos, inteiktinai, su inteika tapo SD61. | refl. BzF187, RtŽ, Š, Rtr, Ser, NdŽ, DŽ¹, Ut: Jiems įsiteĩkti pirmiausia reikėjo J.Jabl. Ne kiekvienam gerumu įsiteĩksi Mrj. Noriu marčiai įsiteĩkti – silkinę kuskelę nupirkau Vkš. Neklausyk ano plepalų: ans teip sako norėdamas įsiteĩkti Slnt. Ačiū ažu saldainius, anūkei insteĩkt bus Str. Aš insiteiksiù savo anytai: aš užsikelsiu anksti rytelį, tai aš nušluosiu didį dvarelį (d.) Lp. Vyresnysis Severos brolis, pastebėjęs, kaip senio kalba Elzę juokina, įsiteikdamas jai, ėmė senį pašiepti Pt. Kudlius lyžčiojo visus iš eilės, vizgino uodegą ir stengėsi visaip įsiteikti K.Saj.

9. tr. padaryti įtaką, paveikti: Neregitegu, jog nieko neinteikiat? (Cielas) svietas eit paskui jį Ch¹Jn12,19. \ teikti; apteikti; įteikti; išteikti; nuteikti; pateikti; perteikti; priteikti; suteikti; užteikti